Ar entuziastai ir rizikos kapitalas išgelbės JAV kosminę programą?

    2005 metais NASA administracijos vadovu tapęs Maiklas Grifinas (Michael Griffin) tais pačiais metais "USA Today" duotame interviu  yra pasakęs: "Kosminis daugkartinis lėktuvas - šatlas, ir Tarptautinė kosminė stotis - praktiškai visa pilotuojamoji kosminė programa per pastaruosius 30 metų - buvo klaida." Turėta galvoje, kad amerikiečiai, "Apolonais" išsilaipinę Mėnulyje, kurių misija buvo baigta 1972 m. gale, toliau pasuko ne tuo keliu. Iš tikrųjų, kosminės "šaudyklės" komerciškai nepasiteisino, o dėl TKS tikslingumo iki šiol vyksta svarstymai, ką šis kosminis projektas duoda kosmonautikai ar moksliniams tyrimams. Todėl jau prezidento Dž. Bušo (jaunesniojo) valdymo metais, ypač po "Kolumbijos" žūties, buvo suprasta, jog Space Shuttle programą reikia baigti ir kurti naują kosminių aparatų programą. Ji buvo pavadinta Constellation, o Bušas paskelbė apie JAV sugrįžimą į Mėnulį jau 2020 metais. Viskas būtų gerai, jei naujasis JAV prezidentas Barakas Obama, šios programos, kuriai jau buvo išleista apie 9 mlrd. dolerių ir netgi atliktas bandomasis Ares-I raketos nešėjos skrydis, nebūtų uždaręs...

    Šiais metais visi dar likę JAV "šatlai" atlieka paskutinius savo "atsisveikinimo" skrydžius. Lygiai prieš savaitę po tokio skrydžio  įspūdingoje naktį perskrodusių prožektorių šviesoje paskutinį kartą savo ratais Džono Kenedžio kosminio centro nusileidimo taką palietė "Endeavour". Jei planai eilinį kartą nepasikeis, Amerika ir visas pasaulis liepos 8 dieną turės paskutinę galimybę stebėti paskutinio šatlo "Atlantis" startą. Po to JAV lieka absoliučiai be jokio savo pilotuojamo kosminio laivo ir jokios galimybės leisti savo astronautus NASA aparatais! Amerikai teliko paleisti paskutinius 4 savo tėvynainius į orbitą ir tuo JAV astronautų, pakilusių nacionaliniais NASA kosminiais laivais į orbitą, sąrašas bus užbaigtas. O kas toliau? Toliau - nežinia. Tiksliau, toliau JAV astronautai "vėžinsis" rusiškais  kosminiais "gruzovikais", o kol kas tarp Obamos administracijos ir Kongreso vyksta arši kova dėl vizijos į JAV pilotuojamų skrydžių ateitį.

    Tad ką gi sugalvojo Obama? Ogi ateityje savo astronautus skraidinti privačių kompanijų kosminiais laivais! Bet nė viena iš jų dar neturi jokio tinkamo ir, svarbiausia, patikimo pilotuojamo kosminio aparato. Nepaisant to, kad yra jau kelios gan stiprios privačios kompanijos, pati kosminė industrija, kaip pramonės šaka, yra dar beveik užuomazgose. Sukurti kosminę pramonę reikia milžiniškų pinigų ir pastangų. Taigi reikia daugybės rėmėjų ir turtingų žmonių, kurie rizikuotų savo milijonais. Tad kodėl Obama  ėmėsi tokios rizikos? Atsakymų gal net keli, bet pagrindinis - tikrai ne krizė, nes NASA biudžetas pagal pradinį Obamos planą nei kiek nemažinamas - netgi šiek tiek didinamas. Kodėl tuomet naikinama Constellation programa?

    Iš tikro per 6 šios programos vykdymo metus, ji gerokai nutolo nuo savo pagrindinės idėjos, t.y., nepatiriant ypatingai didelių piniginių ir laiko sąnaudų, tiek raketą-nešėją, tiek laivą kurti... Space Shuttle sistemos bazėje, t.y., panaudoti tai, kas jau yra sukurta bei išbandyta, tik kiek kitaip "sukomponuoti". Pavyzdžiui, raketos Ares-I, turėjusios iškelti į orbitą kosminį laivą Orion, pirmoji pakopa turėjo būti identiška Space Shuttle starto sistemos šoniniams kietojo kuro greitintuvams! Taip pat buvo numatyta beveik be perdarymo panaudoti tuos pačius šatlo kuro bakus bei variklius. Atrodo, koks genialus ir paprastas planas. Tačiau nenumatytai darbo eigoje pasunkėjus ir Orionui, ir visam starto kompleksui, teko keisti beveik viską. Pagrindinė idėja neteko prasmės. Buvo paskaičiuota, kad esant tokioms sąlygoms bei paliekant NASA biudžetą ankstesniame lygyje, su naujaja sistema amerikiečiai Mėnulį pasieks... ne anksčiau 2030 metų!