Įvyko verslo forumas "Verslo skatinimo bei paramos programų įtaka Lietuvos įmonių konkurencingumui"

Vakar Kaune įvyko Europos verslo ir inovacijų tinklo organizuotas verslo forumas tema "Verslo skatinimo bei paramos programų įtaka Lietuvos įmonių konkurencingumui".
    Tarp labiausiai laukiamų turbūt buvo Ūkio ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vedėjos Rimos Putkienės bei LB Ekonomikos departamento direktoriaus dr. Raimundo Kuodžio pranešimai. Keli banko SNORAS atstovai apžvelgė bankinį sektorių bei skolinimosi galimybes, Inovacijų tinklo koordinatorė Lietuvoje Daiva Vyšniauskienė pasakojo apie tinklo teikiamas galimybes įmonėms, o atskirų įmonių atstovai dalinosi savo patirtimi dalyvaujant šiame tinkle. Renginio pabaigoje vyko apskrito stalo diskusija.

    Šįkart išskirsime keletą svarbesnių minčių iš Ūkio ministerijos atstovės R. Putkienės pranešimo "Inovatyvios ekonomikos plėtra".
    R. Putkienė jau pranešimo pradžioje užakcentavo, jog kovo mėnesį pirmą kartą buvo patvirtinta Lietuvos inovacijų strategija. Iki tol darbai vyko, neturint tokio kompleksinio požiūrio. Pagrindinis šios strategijos tikslas - pasiekti, kad 2020 metais Lietuvos inovatyvumo  indeksas prilygtų ES šalių vidurkiui.
    Strategijoje numatyta skatinti spin-off'ų bei start-up'ų vystymąsi, kartu neužmirštant ir "seed" bei "pre-seed" kapitalo būtinybės. Taigi šiais teiginiais tik patvirtinta, kad prieš keletą dienų kitoje konferencijoje išsakyti Ūkio ministro D. Kreivio žodžiai apie "seed" kapitalo skatinimą yra rimti.
    R. Putkienė pasidžiaugė, jog visgi Lietuva tapo Europos kosminės agentūros nare, kas neabejotinai susiję su naujomis technologijomis, bei kiek maloniai nustebino užsibrėžimu remti tyrimus elektromobilių pramonėje.

    Vyriausybė ir toliau nusiteikusi remti inovacinių čekių programą, kuria 2010 metais labai spėriai pasinaudojo net 88 MVĮ. Šiemet šiai programai buvo skirtas 1 mln. Lt. Įmonės galėjo rinktis dviejų rūšių čekius: imant čekį už 10000 Lt nereikėjo pridėti jokio savo kapitalo; norint gauti inovacinį čekį už 20000 Lt, reikėjo įdėti ir 25% savų lėšų. Taigi daugelis rinkosi pirmąjį variantą, bet apie 20 MVĮ pasinaudojo ir 20000 Lt čekiu. Inovaciniais čekiais įmonės gali apmokėti reikalingus joms mokslinius tyrimus.
    Taip pat valstybės lėšomis yra remiamas patentavimas - tiek 2009 m., tiek 2010 m. buvo skirta po kiek daugiau nei 800 tūkst. Lt įmonių patentavimo išlaidoms padengti; tiesa 2010 m. paramos intensyvumas nesiekė 100%, kaip pernai - šiemet jis buvo apie 95%. Kartu pranešėja paminėjo, jog patentavimas Europos Sąjungoje yra kur kas brangesnis, nei pvz., JAV. Mat dabartinis Europos patentas nėra vieningas, todėl ES stengsis priimti bendrą Europos patentą.

    Savo kalboje R. Putkienė kiek apsistojo ir ties ES parengta Baltijos jūros regiono (BJR) šalių klasterio kūrimu. BJR klasteris jungia visas 10 Baltijos šalių su 110 mln. gyventojų. Lietuvai šiame klasteryje ypač svarbi "BSR Stars" programa, kurią koordinuojame kartu su Švedija. Ši programa skirta visiškam regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybių išnaudojimui.
    Dar R. Putkienė paminėjo kuriamą "Inovacijų sąjungą", kurios tikslas skatinti inovacijų sinergiją, supaprastinti finansavimo schemas, mažinti biurokratizmą. Apie tai plačiau galima pasiskaityti ir paskutiniame, 4-ajame, inOvacijų žurnalo numeryje.