Klausimai, kurių rizikos kapitalistai būtinai jūsų paklaus...
Jei sugebėsite sudaryti gerą pirmą įspūdį apie save ir nuostabiąją verslo idėją, rizikos kapitalo investuotojai gali suteikti jums šansą „pirminiam interviu“. Tai jau žinoma yra geras ženklas, nes parodo, kad bent jau kažkas iš jūsų pasiūlymo yra įdomu (idėja, jūs pats ar dar kas nors). Rizikos kapitalistai (rimtesnieji) dažnai gauna daugybę investicinių pasiūlymų, kurių didžioji dauguma, kaip čia išsireiškus, nėra „investment material“. Taigi jei susitarėte dėl pirminio interviu, turite šansą įrodyti savo idėjos vertę ir šviesią ateitį. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad susitarti dėl pokalbio yra didžiausia laimė, gerų projektų rizikos kapitalas ieško taip pat entuziastingai, kaip ir antrepreneriai ieško rizikos kapitalo, tačiau tam, kad vienas kitą surastų, o juo labiau susitartų, reikia abiem pusėm praeiti netrumpą kelią. Interviu ir yra skirtas tinkamų/netinkamų (negaliu sakyti gerų/blogų, tiesiog ne visiem viskas tinka) projektų atsijojimui.
Taigi jei jau susitarėte dėl idėjos pristatymo, pasiruoškite. Rizikos kapitalistai klausia daug ir įvairių klausimų. Kartais klausia taip, kad jums gali pasirodyti, kad bando jus įsprausti į kampą. Tačiau turite pažiūrėti ir iš jų pusės – jie stengiasi iš daugelio pasiūlymų atsijoti tinkamus, vertus dėmesio, todėl „siaurindami“ ratą jums užduos net provokuojančius klausimus, ieškodami to greito „ne“ kuris padėtų tašką ties šiuo konkrečiu projektu. Taigi jei jūsų klausia daug ir vis daugiau – jums sekasi gerai.
Visų klausimų atspėti ir iš anksto jiems pasiruošti neįmanoma, tačiau egzistuoja keletas, kuriuos rizikos kapitalistai jums būtinai užduos:
- Koks yra jūsų produkto rinkos potencialas, koks šakos potencialas ir tendencijos? Rizikos kapitalistai nori greito atsakymo ar galimybė yra pakankamai didelė. Investuotojai dažnai tikisi labai aukštos investicijų grąžos (dėl didelės rizikos), todėl įmonės augimo galimybė turi visų pirma būti neapribota mažos rinkos. Dažnai rizikos kapitalo fondai specializuojasi tam tikrose šakose, bei turi neblogą supratimą apie rinkos tendencijas, todėl atsakymas į šį klausimą, gali parodyti ir jūsų bendrą supratimą apie tai ką darote.
- Kaip jūs nustatėte rinkos potencialą ir pardavimų augimo greitį bei tendencijas? Antrepreneriai labai dažnai dirbtinai „pakelia“ rinkos potencialo skaičius ir tada teigia, kad jiems užtenka labai nedidelės rinkos dalies, tam, kad pasiektų savo tikslus. Tokie išvedžiojimai visada kelia įtarimą. Rizikos kapitalistai dažnai tikisi, kad įmonė nebus viena iš milijono rinkoje ir turės tik mažą jos dalį – siekiamybė yra investuoti į būsimus rinkos lyderius, tuos, kurie gali užimti gana didelę dalį rinkoje ar konkrečioje nišoje. Beje, skaičiai pagrįsti išorinių šaltinių duomenimis (ne tik jūsų nuomone) visada turės daugiau svorio.
- Kuo jūsų verslas išskirtinis ar unikalus? Šis klausimas gali turėti du neteisingus atsakymus. Verslas ar produktas gali būti tiek per daug „bendras“ tiek per daug unikalus konkrečiam investuotojui. Jei jis per daug bendras, investuotojas abejos dėl didelės konkurencijos ir verslo ciklų, jei per daug unikalus – gali užtrukti labai daug laiko, kol surinksite kritinę klientų masę. Daugeliui tikrai revoliucinių idėjų reikia „rinkos apmokymo“, o tai gali būti labai daug laiko ir resursų reikalaujantis procesas.
- Kodėl vartotojas bus „priverstas“ pirkti jūsų produktą? Investuotojai ieško verslų, kurių produktams yra reali paklausa rinkoje. Atsakykite į klausimą, ar jūsų produktas yra kažkas, ko pirkėjui būtinai reikia, ar tik kažkas, ką būtų neblogai turėti? Jei papuolate į antrąją kategoriją, jums tikrai reikia pasistengti, kad įrodytumėte kokiu būdu pritrauksite pirkėjų srautą ir kaip produktas įgis paklausą.
- Iš kur jūs žinote, kad jūsų verslas turi dideles augimo galimybes (juk turi ar ne?)? Rizikos kapitalistai nori grąžos kuo greičiau ir kuo didesnės, tačiau vien rinkos potencialo neužtenka. Kuo didesnė ir greitesnė grąža prognozuojama, tuo įtartiniau viskas atrodo. Būkite pasiruošęs atsakyti, kaip gavote laukiamus pardavimus ir kuo remiasi jūsų prognozės.
- Kas valdys kompaniją ir kodėl manote, kad būtent tie žmonės sugebės tai daryti tinkamai? Jūs turbūt girdėjote, kad investicijose į privatų verslą yra trys pagrindiniai dalykai – vadyba, vadyba ir vadyba. Jei tiksliau, tai verslą daro ne geri produktai, ne milžiniškas rinkos potencialas ar nepatenkinti klientų poreikiai. Verslą daro žmonės. Investuotojui svarbu įsitikinti, kad įmonės vadovas ir jo komanda sugebės pasiekti užsibrėžtų tikslų. Patirtis versle, šakoje, asmeninės vadovo savybės, nuveikti darbai, bendravimas „gyvai“ padeda investuotojams apsispręsti. Visgi kartais svarbu ne tik savo asmeninėmis savybėmis būti „nepakeičiamu vadovu“ bet ir „pakeičiamu“, pavyzdžiui kartais protingas žingsnis yra įmonės kūrėjams „pasislinkti“ ir įmonės valdymą patikėti labiau patyrusiam ir rinką išmanančiam profesionalui.
- Kas jūsų konkurentai? „Niekada nesakyk nėra“ - perfrazavus populiarų posakį. Atsakymas į šį klausimą gali atspindėti ne tik realią padėtį apie jūsų konkurentus, tačiau ir parodyti kaip jūs subrendęs kaip verslininkas. Atsakymas „konkurentų nėra“ yra garantuotai neteisingas, nes vartotojai turi bent jau dvi alternatyvas – toliau gyventi be jūsų produkto (naudodami, kad ir mažiau patrauklų buvusį pakaitalą), arba nedaryti nieko (aplamai, kaip ir anksčiau, nenaudoti jokio produkto, jei substitutų rinkoje iki šiol nebuvo). Apie tai, kad investuotojas gali žinoti daugiau konkurentų negu antrepreneris net neverta kalbėti – tokiu atveju jūsų pasirengimas vystyti verslą investuotojo akyse gali pasirodyti labai ne koks.
- Koks įmonės konkurencinis pranašumas? „Pirmas rinkoje“ dažnai nėra tinkamas atsakymas. Investuotojai nori matyti, kaip jūs pasirengęs kautis su esamais (ar dar svarbiau su būsimais) konkurentais, ar numatėte rinkos pokyčius, ar yra kokių nors įėjimo į rinką barjerų (pvz licencijos) ar jūsų privalumų, kurie leistų jums greičiausiai už visus pasiekti klientą.
- Kokios yra pagrindinės tokio projekto rizikos? Šis klausimas neapsiriboja „konkurentais“. Tai gali būti ir technologijų pažanga, politikos, ekonomikos, netgi klimato pokyčiai, socialinių santykių kaita (pvz. didėja kompiuterinių nusikaltimų). Nereikia pamiršti ir finansinės rizikos - kas bus jei jūsų prognozės neteisingos ir su turimu kapitalu jūs nepasieksite „lūžio taško“.
- Ką įmonė turi ir kaip savo nuosavybę saugo? Paprasčiau kalbėti apie materialią nuosavybę, tačiau rizikos kapitalistai dažniau susiduria su atvejais, kai pagrindinis įmonės turtas – know-how ir intelektinė nuosavybė. Apsaugos priemonės (pvz. patentai saugantys intelektinę nuosavybę, prekės ženklų registracija, patentuotas dizainas ir pan.) leidžia matyti, kaip jūs saugote tai ką turite. Dažnai papildomos sutartys, konfidencialumo įsipareigojimai ir darbuotojų nekonkuravimo sutartys yra privalomos saugant įmonės intelektinę nuosavybę.
- Kas bus jūsų klientai, kaip juos rasite ir išlaikysite? Visi geri verslo planai turi marketingo strategijas, kurios bendrai atsispindi supratimą apie rinką ir jos realijas. Dažnai marketingas vaidina ypatingą reikšmę įmonei pritraukiant klientus ir generuojant pajamas, todėl investuotojams gali neužtekti paprasti sąrašo veiksmų kuriais „užkariausite rinką“ ir pritrauksite klientus. Šioje vietoje galite susilaukti daug klausimų tokių kaip: Kokie yra jūsų kompanijos kliento pritraukimo kaštai? Kiek klientų reikia pasiekti lūžio taškui? Ar žinote produkto pardavimo ciklą? Kaip išlaikysite turimus klientus? Kaip užtikrinsite grįžtamąjį ryšį? Vartotojų pasitenkinimą? Popardaviminį aptarnavimą? Ir panašiai.
- Kodėl reikia būtent tiek investicijų kiek numatėte? Turite gerai suvokti kam prašote pinigų ir kodėl būtent tiek. Ar tikrai jie padės saugiai pasiekti tikslą (ar lūžio tašką, jei pajamos dar negaunamos)? Neaiškinkite, kad jūsų prognozės konservatyvios. Būkite paruošę finansinius namų darbus ir sugebėkite paaiškinti savo finansines prognozes bei parodyti, kad investuotos lėšos bus panaudotos tikslingai. Pateikite veiksmų planą, su aiškiomis gairėmis kur bus išleisti pinigai ir ką jie jums padės pasiekti. Šioje vietoje gali būti aptariamas ir įmonės vertinimas, jei egzistuoja konkretūs skaičiai ar pasiūlymas.
- Kokios galimos išėjimo strategijos? Investuotojai nori ne tik investuoti, tačiau ir uždirbę pinigus juos pasiimti. Rizikos kapitalistai dažnai turi apsibrėžę laiko tarpą, kuriam ketina investuoti. Verslininkas turi iš anksto numatyti jam priimtinas investuotojo pasitraukimo strategijas, jei tarkim IPO ar įmonės pardavimas strateginiam investuotojui negalimos ar nepriimtinos verslininkui. Vis dėlto aklas bėgimas į IPO ar kompanijos pardavimą taip pat nesukelia pasitikėjimo, nes investuotojai mėgsta verslininkus, kurie tiki savo idėja ir nori vystyti verslą, o ne siekia kuo greitesnio jos pardavimo.
Komentarai
gal reikejo pavadinti
gal reikejo pavadinti straipsni "Klausimai, kuriu GALI paklausti..." :), nes potencialus isradejai gali visai issigasti ir net neieskoti jokio rizikos kapitalo : )
Nereikėjo. Jei jau tokie
Nereikėjo. Jei jau tokie dalykai išgąsdintų, tai rizikos kapitalas tikrai į tokią įmonę ir neitų. Tai kam gaišti laiką? Juk investuotojai atiduoda savo pinigus valdyti antrepreneriui, negi manote, kad atiduos nepasiruošusiam ir turinčiam silpnus vadybos sugebėjimus?
Visų pirma išradėjai turi patys suprasti jų išradimo reikalingumą dar pireš dėdami tam pastangas. Jei tas produktas tikrai reikalingas ir gali būti sėkmingai atvestas į rinką, į daugumą klausimų galima atsakyti. Jei išradimas dar ankstyvoje vystymosi fazėje, tai ne bėda, investuotojai tai supras, tačiau tokios įmonės vertinimas bus gerokai mažesnis, nes rizika - didesnė.
Tai as ir galvoju, kad
Tai as ir galvoju, kad investuotojai turi buti supratingi ir elgtis lanksciai, priklausomai ir nuo situacijos, ir nuo isradimo. Jei pvz., kas nors pasakytu, jog jam pavyko padaryt elektros lempute, kuri į šviesą vercia 90% el. energijos : ), tai matyt isvis jokiu klausimu nekiltu. Cia jau gal svarbiau, kad investuotojas turetu su kuo ar kur daryti tas lemputes.
Viskas priklauso nuo to, ar
Viskas priklauso nuo to, ar tas isradejas nori pats buti imones vadovu ir kokia pinigu suma jis vertina savo isradima. Jei prastas vadovas, tai net su geriausiu produktu investuotojo pinigus gali issvaistyti, o jei isradimas vertinamas brangiai, tai nematant kompetetingos vadybos niekas dideliu pinigu nedes. Cia kaip ir visur - kainos ir kokybes santykis :)
Pirmiausia pliusas už įdėtą
Pirmiausia pliusas už įdėtą darbą :)
Dabar truputėlis kritikos. "Atsakymas „konkurentų nėra“ yra garantuotai neteisingas" - nesąmonė.
Pagal apibrėžimą, konkurentas yra asmuo arba organizacija, su kuria tu konkuruoji dėl riboto ištekliaus. Jei aš planuoju steigti miesto autobusų liniją, mano tiesioginiai konkurentai yra kitos autobusų linijos. Netiesioginiai konkurentai yra mikriukai, taksi ir kitos mokamos transporto priemonės. Visos kitos svarbios aplinkybės (pvz. perkamoji galia, nuotolinės darbo vietos, dviračių paplitimas) yra makro aplinkos jėgos. Pakaitalai yra netiesioginiai konkurentai, o kai klientas iš viso neperka reiškia nėra rinkos.
Realiai konkurencija apsibrėžiama individualiai pagal poreikį, svarbiausias žodis čia yra angl. relevant (~ svarbus). Tavo prekė yra skirta tenkinti tam tikrą kliento poreikį. Kas dar į tą poreikį taikosi ir yra svarbus klientui ar tavo strategijai - juos identifikuoji, nagrinėji ir aprašinėji.. n-tojo lygio konkurentų žinojimas dėl žinojimo parodo tik tai, kad žmogus giliai įklimpęs analysis-paralysis ir nejaučia naudos/pastangų santykio ir nesugeba pasirinkti prioritetų.
Pabaigai konstatuosiu, kad kurdamas verslą tikrai gali neturėti konkurentų ir žinoti kodėl naujas įžengimas praktiškai beveik negalimas. Žinau tai asmeniškai. Nori tarptautinių pavyzdžių - paskaitinėk puikią knygą Blue Ocean Strategy (yra ir lietuviška).
Antras punktas, kurį aš vertinu kritiškai, yra visas tas vajus su patentais. Čia daugiau filosofinis požiūris, bet jis labai svarbus jei žiūrima giliau, iš esmės.
Filosofiškai. Patentai riboja konkurenciją, stabdo technologijų vystymąsi ir pakelia kiekvieno verslo kaštus (analizė, prevencija, gynyba). Dėl to be abejo daugiausiai kenčia klientai, kurie turi mažą pasirinkimą, prastesnę kokybę ir didesnes kainas. Bendrai paėmus, patentai yra amoralus dalykas, nes remiasi valstybinio prievartos monopolio naudojimui ir laisvos rinkos iškraipymu.
Praktiškai. Jei verslininkas kalba apie tai, kad jis užsitikrino sėkmę, nes sugebėjo gauti patentą - labai abejotina, ar šis jos sumanymas turi ilgalaikį gyvybingumą dėl pačios idėjos savybių ar "verslininko" tingumo/kvailumo/whatever.. Jo dėmesys nėra klientai patenkinimas vystant idėją, bet dabartinės idėjos įtvirtinimas ir melžimas pagal galimybes. Tokie žmonės, nors ir gali trumpu laikotarpiu gauti pelną, visada lieka marginalais.
Jei man kada nors kas nors pradės pitch'inti apie savo stiprius patentus - toje vietoje mūsų bendradarbiavimas ir baigsis.
Nors yra daug visokios medžiagos besirengiantiems kelionei pas VC, norėčiau pasiūlyti vieną, kuris turi ne tik nemažai mėsos apmąstymui, bet yra ir labai smagus pažiūrėti:
http://video.google.com/videoplay?docid=-3755718939216161559
Tiesa, visiškai pabaigai, alternatyvus pasiūlymas vietoje šių 13 ar panašių klausimų. Veikia visada, jei laikomasi nuosekliai ir stropiai:
-Žinoti gero verslo plano struktūrą (gali padėti verslo konsultantai).
-Pačiam parašyti verslo planą (gali padėti verslo konsultantai) ir puikiai suprasti ką reiškia kiekvienas žodis ir iš kur gaunamas kiekvienas skaičius.
Jei šiuos du žingsnius atliksite - nesvarbu kokius klausimus užduos VC, giliai širdyje jūs turėsite atsakymus į juos. Aišku, dėl įvairių priežasčių, kaip buvo minima straipsnyje, niekada nėra garantijų, kad kiekvienu konkrečiu atveju bus pasiektas susitarimas.
Pažiūrėjai į reikalą iš
Pažiūrėjai į reikalą iš esmės, dėkui už komentarą. Nesiekiau pateikti "teisingų" atsakymų, o tik klausimus kuriuos užduos rizikos kapitalistai. Tu teisus, jei pats parašei verslo planą ir supranti ką parašei, neturėsi vargo ir atsakyti ir į šiuos ir į daugelį kitų klausimų, bei apsiginti savo nuomonę. Jei nesi tame patyręs ar ne pats darei, verta pažvelgti kitų akimis (kad ir Guy Kawasaki, kurio nuorodą įdėjai) ir pasitikrinti, gal ką praleidai.
O atsakymas "konkurentų nėra" yra neteisingas ta prasme, kad kaip pats rašei, produktui gali nebūti rinkos, todėl neužtenka žinoti, kad rinkoje to dar niekas nedaro, tokiu atveju reikia žinoti ir kodėl nedaro, bei kodėl tu gali daryti. Taigi elementarus "konkurentų nėra" - neteisingas, arba tiksliau gal reikia išsireikšti, nepakankamas atsakymas.
Patentų pirminė paskirtis ta, kad apsaugoti savo ilgametį įdirbį nuo tiesiog "vagystės", kitaip tariant, tavo sudėtos (dažnai ilgametės) pastangos ir lėšos produkto vystymui nesant patento tiesiog gali būti panaudotos rinkos galingųjų, kurie nepajudino piršto tam, kad ta technologija atsirastų, o vaisius skintų jie (natūralu, nes turi tam visus resursus). Aš kaip tik manau, kad patentai skatina tobulėjimą ir progresą, nes išradimai ir progresas įgauna prasmę ne tik galingoms kompanijoms, bet ir mažiems entuziastams, kurie gali imtis iniciatyvos.
Kitas dalykas, patentai leidžia neslėpti informacijos. Nesant IP apsaugos, jokia IP tiesog nebūtų viešinama, tuo būdu tolesnis progresas, kuris galėtų vykti atsispiriant nuo naujos viršūnės taptų neįmanomas.
Aišku barjerų statymas konkurentams patentų pagalba yra iškreipta patentų panaudojimo forma. Čia panašus atvejis kaip opcionai - sugalvoti kaip rizikos mažinimo priemonė (galima "apdsidrausti"), bet taip pat plačiai naudojamas, kaip vienas rizikingiausių atskirai naudojamų investicinių instrumentų.
Taigi iš kurios pusės pažiūrėsi.
Žinau kokia reklamuojama
Žinau kokia reklamuojama patentų paskirtis. Aš kalbėjau apie ekonominę įtaką - suminį poveikį visuomenei, o jis yra labai ir labai neigiamas. Patentai kaip karas - yra keletas žmonių kurie iš to lengvai uždirba, tačiau visi kiti pralaimi, net tie kurie konflikte tiesiogiai nedalyvauja..
Bala nematė, ne komentaruose apie tai ginčytis. Čia fundamentalūs dalykai, kur reikia žiūrėti giliau ir viskas nėra taip paprasta kaip reklamoje. Tu tik turėk galvoje, kad galbūt, tik galbūt, tau įkaltos mintys apie patentus yra neteisingos, ir kai stebėsi pavyzdžius rinkoje panaudok šiek tiek daugiau nešališko kritinio mąstymo..
O jei iš tiesų norėtum giliau panagrinėti patentų poveikį rinkai ir visuomenei, kai turėsi laiko siūlyčiau žvilgtelėti:
S.Kinsella: Against Intellectual Property
http://mises.org/books/against.pdf
arba
M.Boldrin and D.Levine: Against Intellectual Monopoly
http://www.dklevine.com/general/intellectual/againstfinal.htm
:) ir kas tavo manymu
:) ir kas tavo manymu "reklamuoja":)
Intelektinė nuosavybė iš esmės yra kapitalizmo sistemos dalis, o visi žinome kokia ta sistema ydinga, tačiau geresnės praktiškai įgyvendinamos kol kas nėra. "Kolektyvinė" arba suminė visuomenės gerovė - utopija.
gal visgi nesigilinant i
gal visgi nesigilinant i patento institutą, - tegu jis būna pats neteisingiausias (su kuo visgi nesutinku : ) - realybė yra tokia, kad iš tikrųjų, jei išradėjas ateis prašyti pinigų savo idėjai, tai tikrai pirmu ar antru klausimu gaus iš verslininko klausimą apie išradimo ar patento, jei toks yra, priklausomybę.
Taigi, nori to ar nenori, nuo filosofinės patento prasmės idėjos autoriaus sėkmė gauti finansavimą visiškai nepriklauso. Turi patentą - 1:0 tavo naudai :). Tokia realybė - nieko nepadarysi.
Aš tik su straipsnio autoriumi ginčijausi, ar ne per daug reikalavimų "vargšui" išradėjui čia surašyta, nes ne visada idėjos autorius geras verslininkas ar turintis draugų, kurie jam galėtų padėti ekonominiuose skaičiavimuose. Bet manau, kad jei idėja gera, tai bent dalį šių tikrai svarbių klausimų idėjos autorius su verslininku turėtų išspręsti kartu.
Skelbti naują komentarą