Nesusidūrusiems su rizikos kapitalo fondais gali būti gana sunku suprasti kaip tai iš tikro veikia. Iš tikro rizikos kapitalo fondų verslo modelis yra gana senai „atrastas“ ir netgi įgavęs standartines formas, todėl visame pasaulyje veikiantys rizikos kapitalo fondai iš esmės veikia panašiais principais, kuriuos ir pamėginsiu čia apžvelgti.

Iš kur atsiranda pinigai rizikos kapitalo fonde?
Rizikos kapitalas – tai lėšos, dažniausiai skirtos „alternatyvioms investicijoms“. Šias lėšas rizikos kapitalo fondai pritraukia iš įvairių institucinių ir fizinių investuotojų, kurie siekia diversifikuoti savo investicijas ir yra pasiryžę prisiimti didesnę riziką tikėdamiesi didesnės grąžos. Bendrame investuotojų portfelyje šios lėšos dažniausiai nesudaro daugiau kaip 10%, žinoma, priklausomai nuo rizikos tolerancijos. Iš čia ir pavadinimas – rizikos kapitalas – siekiama gauti kuo didesnę grąžą prisiimant santykinai labai didelę riziką.

Kaip kuriamas rizikos kapitalo fondas?
Rizikos kapitalistai - tai rizikos kapitalo fondo įkūrėjai ir valdytojai (angl. managing, general partners), kurie dažnai investuoja savo lėšas į rizikingus projektus. Tai žmonės buvę antrepreneriai ar dirbantys finansų sferoje. Rizikos kapitalistai investuoja ne tik savo lėšas, tačiau pritraukia jas iš kitų investuotojų sukurdami Rizikos kapitalo fondą. Čia surenkamos minėtos lėšos iš fizinių ir juridinių investuotojų skirtos alternatyvioms investicijoms. Fondo investuotojai dažnai vadinami ribotos atsakomybės partneriais (angl. limited partners) arba tiesiog partneriais. Dažniausiai partneriai lėšas į fondą perveda ne iš karto, o pasirašo susitarimą/įsipareigojimą (capital commitment) pervesti lėšas pagal pareikalavimą. Kai fondo valdytojai randa tinkamą investiciją ir nori investuoti lėšas jie pareikalauja lėšų iš savo partnerių (capital call). Reikalaujama suma dažniausiai būna proporcinga kiekvieno partnerio bendriems įsipareigojimams fonde.

Ką veikia rizikos kapitalistai?
Rizikos kapitalistai, pritraukę pakankamai lėšų į fondą aktyviai ieško galimų investicijų. Kaip tai daroma – čia jau kiekvieno rizikos kapitalo fondo specifika. Dažnai specializuojamasi konkrečiuose sektoriuose (ICT, Life sciences ir pan.) ar įmonių vystymosi fazėse (start-up, early stage, growth ir pan.). Bendradarbiaujama su įvairiomis institucijomis, dalyvaujama renginiuose, gerai užsirekomendavusius fondus antrepreneriai dažnai suranda ir patys, bei teikia pasiūlymus, kuriuos rizikos kapitalistai kruopščiai atrenka. Rizikos kapitalistai ne tik suranda kur investuoti, tačiau ir aktyviai valdo investicijas – dažnai jie gauna vietą įmonių, į kurias investuoja, valdyboje ir taip siekia prižiūrėti investicijas, bei padėti įmonei pasiekti savo tikslus. Dėl šios priežasties rizikos kapitalo fondai neinvestuoja į labai daug kompanijų iš karto. Pagrindinis rizikos kapitalistų tikslas – sėkmingai realizuoti investicijas. Investuotas kapitalas turi duoti grąžą, todėl rizikos kapitalistai siekia pelningai parduoti fondo investicijas strateginiams investuotojams, išvesti įmonę į biržą ar kitais būdais parduoti savo turimą akcijų paketą įmonėje, kai ši pasiekia siekiamus rezultatus.

Iš ko uždirba rizikos kapitalistai?
Kaip jau minėta – pagrindinis rizikos kapitalistų tikslas, kuo sėkmingiau investuoti ir sėkmingai realizuoti savo investicijas. Nuo to priklauso rizikos kapitalistų pelnas. Fondo veiklai finansuoti būna skirtas valdymo mokestis – procentas nuo bendros fondo vertės. Tai, priklausomai nuo fondo dydžio, sudaro 2-3 proc. nuo fondo pritrauktų lėšų sumos. Tai lėšos skirtos fondo veiklos užtikrinimui - atlyginimai fondo valdytojams, personalui, ofiso nuomai ir kitoms bendroms išlaidoms. Pelną rizikos kapitalistai gauna tik sėkmingai realizavę investicijas. Fondo pajamų paskirstymas tipiškai vyksta taip: fondo investuotojai (partneriai) gauna 99% fondo pajamų, rizikos kapitalistai – 1% fondo pajamų tol, kol partneriai atgauna 100% investuotos sumos (kai kuriais atvejais + palūkanos). Vėliau, kai fondo partneriai atgauna visą savo investuotą sumą, fondo pajamos skirstomos taip – 80% partneriams, 20% fondo valdytojams – tai rizikos kapitalistų pelnas, dar vadinamas sėkmės mokesčiu. Rizikos kapitalo fondai, turintys gerą istorinę grąžą gauna ir didesnius, pvz. 30% sėkmės mokesčius.

Reikalaujama investicijų grąža.
Kadangi rizikos kapitalistai gauna pelną tik esant sėkmingoms investicijoms, jie labai atsakingai ir kruopščiai atsirenka perspektyviausias kompanijas, kurios gali tapti „hitais“. Atrankos procesas dažnai būna labai griežtas, didieji fondai atsirenka tik 1-2% iš gautų pasiūlymų. Tačiau net ir pats atsakingiausias kompanijų atrinkimas dar nereiškia, kad visos jos bus sėkmingos. Atvirkščiai, rizikos kapitalistai dažnai mini tokius skaičius – 3 kompanijos iš dešimties žlugs, 5 taip ir netaps „hitais“ ir tik 2 iš dešimties atneš didžiulę grąžą, kuri kompensuos nepasiteisinusių investicijų praradimus su kaupu ir uždirbs pelną investuotojams ir rizikos kapitalistams.
Reikia turėti omenyje ir tai, kad net iš pirmo žvilgsnio nedidelis valdymo mokestis, per keletą metų gali „suvalgyti“ nemažą dalį fondo lėšų, taip pat rizikos kapitalistų sėkmės mokestis sumažins investuotojų gautą pelną 20%. Žinant, kad tik 2-3 kompanijos iš 10 bus tikrai sėkmingos, nesunku suprasti, kodėl rizikos kapitalistai labai atsakingai ieško tokių kompanijų, kurios per investicijų laikotarpį galėtų atnešti 10x ir daugiau investicijų grąžą per investuotą periodą (dažnai apie 5-7m.). Prisiimama didelė rizika, todėl tikimasi didelių rezultatų, kad vidutinė grąža tenkintų ir investuotojus ir rizikos kapitalistus.