Mokslininkai ir inžinieriai tobulina ne tik energijos šaltinius, bet ir šviesos šaltinius. Šiuo metu buityje yra naudojamos dviejų tipų apšvietimo lempos - "pigios" kaitrinės lemputės, šviesa verčiančios tik 4-5% elektros energijos, ir 4-5 kartus efektyvesni liuminescenciniai šviesos šaltiniai. Gali būti, kad po keletos metų rinką pasieks šviesos diodų pagrindu veikiantys šviesos šaltiniai.

Inovatyviam Lietuvos verslui 2007-2013 metams skiriama apie 2.2 mlrd. Lt, rašoma Ūkio ministerijos išleistame žurnale "Inovacijos" 2008-2009 nr.1. Pateikiama tokia finansavimo schema: Kiek suprantu, per rizikos kapitalą bei verslo angelus turėtų tekti apie 100 mln. Lt per metus. Iš viso paramą turėtų gauti apie 4000 įmonių.

Kol kas apie dirbtinį intelektą tekdavo skaityti tik populiariuose moksliniuose straipsniuose ir tai daugiausia, kai rašydavo apie japonų robotus ar kitus egzotinius dalykus. Tuo tarpu "Penki kontinentai" patys sukūrė "besimokančią sistemą", įdiegtą į bankomatus: http://www.jtn.lt/Naujienos/NewsInfo.aspx?IT=8&ID=34398   Šiaip apie dirbtinio intelekto taikymą tokioj kasdieninėj praktikoj turbūt apskritai pirmą kartą girdžiu.

Turbūt kiekvieną dieną perkame tetrapakuose pieną, sultis. Tai technikos "stebuklas", leidžiantis atsisakyti tam anksčiau naudotos stiklo taros. Taciau šis "stebuklas" be galo teršia gamtą, kadangi, kaip ir daugelis šių dienų chemijos ir technologijų išradimų beveik "nepasiduoda" utilizavimui, nes jis yra gana sudėtingas - sudarytas iš popieriaus, plastiko ir aliuminio sluoksnių. Plastikas saugo nuo drėgmės, aliuminis - nuo šviesos. Šie sluoksniai labai ploni, mechaniškai sunku atskirti.

Ketvirtadienį (2008.10.30) dalyvavau forume "Europos Sąjungos vidaus rinka - iššūkiai ir galimybės". Viename iš pranešimų (Ritos Armonienės) išgirdau džiugią naujieną, jog bus kuriamas (o gal jau sukurtas) valstybinis rizikos kapitalo fondas. Valstybinis - pradžioj, o paskui bus pritraukiamos privačios lėšos. Fondo dydis ~70 mln. Lt. Jis turėtų būti skirtas verslo startams (start-up?).