Šarūnas Šiugžda apie rizikos kapitalo problematiką Lietuvoje

   Vakar skelbėme pokalbį su rizikos kapitalo fondo LitCapital valdytoju Šarūnu Šiugžda apie jo vadovaujamą fondą.
   Šiandien skelbiame antrąją pokalbio dalį bendresniais rizikos kapitalo problematikos Lietuvoje klausimais.

– Turbūt pripažinsite, kad net ir du nauji rizikos kapitalo fondai Lietuvoje - tai lašas jūroje, lyginant su tokių investicijų poreikiu. Kodėl Jūsų nuomone Lietuvos verslininkai gan nenoriai investuoja, kaip rizikos kapitalistai ar bent kaip verslo angelai, nesidomi investicijomis į inovacijas. Juk Lietuvoje yra tikrai jau stambių koncernų ir šiaip turtingų žmonių, kurie dėl vienos kitos investicijos tikrai nenuskurstų, o pasisekus, gal net sukurtų "lietuvišką nokia" ar "google"?

– Taip, 2 yra tikrai lašas jūroje. Mano vertinimu šiandien Lietuvoje turėtų veikti daugiau nei 10 rizikos kapitalo fondų. Tačiau reikia turėti galvoje, kad tokių fondų tipiniai investuotojai dažniausiai yra finansinės institucijos – pensijų fondai, gyvybės draudimo įmonės, bankai, fondų fondai ir tik nedidelę dalį sudaro privačių asmenų fondai. O Lietuvoje didieji instituciniai investuotojai perkėlė savo fondų valdymo funkcijas iš Lietuvos į Stokholmą. Tai yra labai didelis praradimas Lietuvos kapitalo rinkai, nes vietinis fondo valdytojas geriau pažįsta vietinę rinką ir joje lengviau investuos nei užsienietis. O blogiausia tai, kad Lietuva praranda labai svarbią kapitalo rinkos kompetenciją, finansų mokslus užsienyje baigę studentai negali rasti pakankamai įdomaus ir aukštos kvalifikacijos darbo finansų srityje Lietuvoje. Šią situaciją būtina nedelsiant taisyti! Tuomet ir rizikos kapitalo fondams Lietuvoje kurtis bus daug lengviau.

– Jei visgi atsirastų daugiau norinčių kurti privačius ar rizikos kapitalo fondus, kokia teisinė bazė reguliuoja ir reglamentuoja tokių fondų veiklą?

– Rizikos ir privataus kapitalo fondai dažniausiai steigiasi, kaip ribotos atsakomybės partnerystės (komanditinės ūkinės bendrijos). Šiems fondams dėl skirtingų investuotojų apmokestinimo aplinkybių taip pat yra labai svarbu neutrali mokestinė aplinka. Yra priimta, kad pats rizikos kapitalo fondas pelno, gyventojų pajamų mokesčio, kapitalo prieaugio, pajamų mokesčių prie šaltinio nemoka, o susimoka patys fondo investuotojai toje šalyje, kurioje jie reziduoja pagal tos šalies mokesčių įstatymus. Lietuvoje būtina keisti mokestinį reglamentavimą, nes užsienio investuotojams būtų nenaudinga investuoti į Lietuvoje įsteigtą rizikos kapitalo fondą, lyginant su kitomis įprastomis jurisdikcijomis (Liuksemburgas, Guernsey/Jersey, Airija, Malta, Kipras, kt.).

– Esate jau pusantrų metų veikiančios Rizikos ir privataus kapitalo asociacijos pirmininku. Kokius uždavinius ketina spręsti asociacija ir kokius tikslus sau kelia asociacija? Ar palanki šiuolaikinė teisinė bazė kurtis bei veikti rizikos kapitalo fondams? Kas gali būti taisytina ar tobulintina? Ar randate supratimą šiais klausimais valdžios institucijose?

– Pirmiausiai, esame labai nedidelė, tačiau profesionali organizacija. Sau keliame pasiekiamus tikslus. Iš trumpalaikių tikslų turime užsibrėžę tikslą inicijuoti ir sukurti kuo palankesnę teisinę ir mokestinę aplinką rizikos kapitalo fondams. Tą šiuo metu labai produktyviai darome specialioje darbo grupėje, kurią labai profesionaliai ir nuoširdžiai koordinuoja VPK. Didžiausi komplimentai Linai Lankei ir Viliui Šapokai bei visiems asociacijos pagalbininkams. Be jų aktyvaus dalyvavimo tai būtų neįmanoma. Taip pat galiu be menkiausių dvejonių pasakyti, kad ši Vyriausybė yra pati palankiausia rizikos kapitalui, kokia tik iki šiol yra buvusi Lietuvoje. Todėl privalome išnaudoti šią unikalią galimybę ir pasiekti, kad rizikos kapitalas Lietuvoje pradėtų duoti apčiuopiamos naudos ekonomikai.

Kiti asociacijos tikslai yra daugiau bendrieji ir ilgalaikiai – propaguoti rizikos kapitalą (per renginius, konferencijas, seminarus, kt.), rinkti statistinius duomenis, bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip EVCA* (aktyviai prisidedame prie rizikos kapitalo investicijoms labai pavojingos AIFM direktyvos** derinimo proceso, tinkamai informuodami Lietuvos atstovus ES bei formuodami jų nuomonę), kt. Taigi siekiame būti matomi ant žemėlapio ir kuo labiau prisidėti prie Lietuvos ekonomikos spartaus augimo.

– Dėkojame už išsamius ir atvirus atsakymus.

* EVCA - Europos privataus ir rizikos kapitalo asociacija (red. pastaba)

** trumpai apie AIFM Direktyvą -  http://www.evca.eu/aifmd_summit/about.html (red. pastaba)