Skip to Content

Pranešimai

Ar Lietuvos mokslininkų balsas girdimas pasaulyje

  Įdomu, kad prieš liepos mėnesio pradžioje vyksiantį Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą, kuriame didelis dėmesys bus skiriamas ir visų po pasaulį pasklidusių Lietuvos mokslininkų jėgų suvienijimui, žiniasklaidoje pasigirsta vis daugiau įvairių Lietuvos mokslininkų nuomonių apie tai, kaip turi būti finansuojamas mokslas, kas turi tam vadovauti, kokį apskritai mokslo vystymo modelį pasirinkti.

Skaityti plačiau

Pasaulinis Tiesioginių Investicijų Forumas'2009. Vilnius

Birželio 10-11 dienomis pirmąkart Lietuvoje vyks Pasaulinis Tiesioginių Investicijų Forumas'2009, kuriame dalyvaus 150 verslo lyderių iš viso pasaulio.
  Forume dalyvaus tokių pasaulinių įmonių kaip „Accenture”, ,,Hewlett-Packard”, ,,ComTrade”, ,,Intercell”, ,,BTG”, ,,Firstsource”, ,,Lindorff”, ,,iSoftStone”, ,,TRANSCOM WORLDWIDE”, ,,S3 International”, ,,Programeter”, ,,Electronic Arts” atstovai.

Skaityti plačiau

Lietuvos mokslo komercializavimo peripetijos

Bernardinai.lt portale paskelbtas gan įdomus straipsnis apie mokslo centrų ir slėnių finansavimo Lietuvoje problemas, ir kokiais kriterijais vadovaujantis remti mokslininkus bei apskritai kokį mokslo darbų rėmimo ir komercializacijos modelį pasirinkti:
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F95694

Nežinau, kiek teisus autorius (beje greičiausiai pasivadinęs pseudonimu), tačiau viena mintis mano požiūriu tikrai teisinga:

Skaityti plačiau

Kas skirstys Lietuvos mokslui skirtas europines lėšas

Užsienyje dirbantys Lietuvos mokslininkai teigia, kad Lietuvos mokslo lygis labai žemas ir pataria Lietuvai skirtų europinių pinigų skirstymą patikėti užsienio ekspertams, teigiama antradienio (06.02) LTV žiniose: http://media2.lrt.lt/ltv/20090602_Vakaro_zinios.wmv
 (žr. medžiagą tarp 1:55 ir 4:10)

Skaityti plačiau

Wolframalpha projektas

  Praeitos savaitės gale startavo įdomus interneto projektas www.wolframalpha.com. Kai kas jį lygina su Google, tačiau iš tikro skirtingai nuo Google - tai labiau atsakymų į klausimus tinklalapis. Todėl duoda, galima sakyti, vienintelį atsakymą su gal būt kai kuriomis variacijomis. Pirmiausia tai matematinis projektas. Tačiau galima užduoti ir žodinius klausimus visai ne iš matematikos srities.

Skaityti plačiau

Spietinė ekonomika

  Paskutiniame "Atgimimo" numeryje (2009 m, 13 nr.) interviu su Tomu Girdzijausku kalbamasi apie naują pasaulio ekonomikos modelį. T. Girdzijauskas mano, kad ateitis priklauso spietinei ekonomikai, kitaip dar žinomai, kaip vikinomika. Jo manymu, tokie dariniai, kaip UAB, turėtų nunykti, nes ateitis priklauso masiniam bendradarbiavimui, atvirai ekonomikai.

Skaityti plačiau

Mokesčių oazė investiciniams fondams Lietuvoje

Rizikos kapitalui Lietuvoje, atrodo, sudarytos palankios mokestinės sąlygos. Tiek suderintiesiems, tiek specialiesiems investiciniams fondams (bendrovėms) Lietuvoje buvo nustatytas palankus mokestinis režimas, skatinantis investicijas. Investicinių fondų investicinės pajamos, taip pat dividendai ir kitas paskirstytasis pelnas, nėra apmokestinami pelno mokesčiu. Investicinių bendrovių investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, taip pat nėra apmokestinamos šiuo mokesčiu. Tuo tarpu investicinių bendrovių gaunami dividendai neapmokestinami tik tuomet, kai investicinė bendrovė 12 mėn. valdo ne mažiau kaip 10 % balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų) bendrovėje, kuri išmoka dividendus (yra tam tikrų išimčių).

 
Daugiau informacijos galima rasti: www.aginvest.eu

Skaityti plačiau

Kosminė saulės energija

San Francisco įsikūrusi didžiausia Kalifornijos energetikos kompanija Pacific Gas & Electric pranešė, kad pasirašė sutartį pirkti 200 megavatų elektros iš Solaren Corp. – start-up‘o, kuris siekia gaminti elektros energiją kosmose. 

Skaityti plačiau

Gauta pirmoji EIB paskolos dalis

Kovo 31 d. LTV "Panorama" pranešė, jog Lietuvos Vyriausybė gavo pirmą Europos Investicijų banko (EIB) paskolos dalį ekonomikai gaivinti - kiek daugiau nei 1,1 mlrd. Lt. Sekanti dalis Vyriausybės iždą turėtų pasiekti spalio mėn.

Skaityti plačiau

Rizikos kapitalas – sistemiškai saugi investicija

Dabartinės finansinės suirutės investicinė aplinka taip pašlijusi, kad bet kokios užuominos apie naujas investicijas daugeliui kelia nepasitikėjimą ir baimę. Nesiplėsiu apie finansinės krizės pasaulyje ištakas, tačiau konstatuosiu faktą, kad sisteminė rizika finansų sektoriuje pasireiškė globaliai ir šiuo metu vykstantis „deleveraging“ procesas skaudžiai kerta per bemaž visų rūšių investuotojų kišenę. Tačiau rizikos kapitalas, kaip investicijų forma, šioje finansinėje suirutėje nesusiduria su sistemine rizika ir netgi galėtų būti vadinamas kapitalu, kuris padės atsigauti ekonomikoms ir finansų sektoriui bendrai, nes jo pagalba finansuojamas „tikros vertės“, o ne spekuliacinės, kūrimas.

Skaityti plačiau