Panašu, kad Lietuvos inovatyviausios technologijų įmonės nejuokais ėmėsi veikti plačiu frontu visame pasaulyje. Dar tik birželio 22 d. du medicininės įrangos gamintojo iš Kauno "Vittamed" atstovai dalyvavo Londone surengtoje Lietuvos įmonių prisistatyme stambiausiems viso pasaulio rizikos kapitalo fondų atstovams PLEF renginyje “High tech innovation & investment: local to global" , kai tuo tarpu kita šios įmonės atstovė, Kauno technologijos universiteto docentė ir daktarė Monika Petraitė, pasakoja savo įspūdžius iš Izraelio, kur irgi vyko ieškoti kontaktų, su kuo galėtų drauge vykdyti inovatyvius projektus. „Iš Izraelio galėtume pasimokyti globalaus mąstymo, ten ypač gerai veikia paramos sistema, galinga konsultacinė pagalba, rizikos kapitalų fondai itin prieinami inovacijoms vystyti. Nustebino tai, kad jie ypač išsiugdę skubos jausmą – reaguoti reikia čia ir dabar."

    Tokius žodžius Jorktaune (JAV) ištarė Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius prof., habil. dr. Juras Banys,  IBM tyrimo centre besilankant kartu su Ūkio ministru D. Kreiviu bei grupe Lietuvos mokslininkų.

    Praėjus 3 mėnesiams nuo oficialaus "Verslo angelų fondo I" įkūrimo, pagaliau padaryta ir pirmoji investicija į jauną  inovatyvią įmonę. Šia pirmąja "laimingąja" tapo 2007 metais įsteigta IT įmonė ART21.
    Ūkio ministerija balandžio 29 d. pranešė, kad Verslo angelų fondas kartu su „verslo angelu“ p. Pranu Dailide pasirašė pirmąją investicijų sutartį su UAB ART21 akcininkais.

    Vakar paskelbta informacija apie VDU mokslininkų daromus tyrimus likvoro pasiskirstymo srityje bei bendradarbiavimą su NASA bei kosminių skrydžių kompanija SpaceX nėra teisinga. Nėra žinių, kad būtų vykdomi tokio pobūdžio darbai.

    Šią savaitę transliuotoje LRT laidoje Forumas su Ilja Laurs GetJar įkūrėjas papasakojo nemaža įdomaus apie inovatyvių verslų ir ypač iš IT srities specifiką. Tiesa, formulės, kaip išvystyti tokį verslą, koks pavyko I. Laursui, kuris konkuruoja su pasaulinių korporacijų verslais, kurių biudžetas viršija net Lietuvos nacionalinį biudžetą, nepasakė. Nes jos nėra. Netgi ir Google savo dabartinį verslo modelį atrado, o, tiksliau, nusižiūrėjo nuo kitos kompanijos, tik praėjus 7 metams nuo įsikūrimo. I. Laurs manymu 90% priklauso nuo sėkmės bei susiklosčiusių verslo aplinkybių. Tiesa, dabar jau yra apibendrintos tam tikros pasaulinės patirtys ir, jas žinant, galima vystytis kur kas kryptingiau.
    Paties GetJar pradžia irgi nebuvo kažkuo ypatinga.

Gal būt tai labiau "savaitės citata", nes išsakyta paskutiniame (2009 m. liepos 17-23 d.d.) "Atgimimo" numeryje. Mortenas Hansenas, Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje Ekonomikos departamento vadovas, sako, kad Lietuvoje trūksta inovacijų ir technologijų. Pas mus gyvena daug gabių ir išsilavinusių žmonių, bet šiuo požiūriu (inovacijų), Morteno Hanseno manymu, mes smarkiai atsiliekame nuo Skandinavijos šalių. "Vis dėlto tie, kurie dabar dar turi laisvų lėšų, turėtų investuoti Baltijos šalyse.Skaityti plačiau

Užsienyje dirbantys Lietuvos mokslininkai teigia, kad Lietuvos mokslo lygis labai žemas ir pataria Lietuvai skirtų europinių pinigų skirstymą patikėti užsienio ekspertams, teigiama antradienio (06.02) LTV žiniose: http://media2.lrt.lt/ltv/20090602_Vakaro_zinios.wmv
 (žr. medžiagą tarp 1:55 ir 4:10)

  Paskutiniame "Atgimimo" numeryje (2009 m, 13 nr.) interviu su Tomu Girdzijausku kalbamasi apie naują pasaulio ekonomikos modelį. T. Girdzijauskas mano, kad ateitis priklauso spietinei ekonomikai, kitaip dar žinomai, kaip vikinomika. Jo manymu, tokie dariniai, kaip UAB, turėtų nunykti, nes ateitis priklauso masiniam bendradarbiavimui, atvirai ekonomikai.

Mokslininkai ir inžinieriai tobulina ne tik energijos šaltinius, bet ir šviesos šaltinius. Šiuo metu buityje yra naudojamos dviejų tipų apšvietimo lempos - "pigios" kaitrinės lemputės, šviesa verčiančios tik 4-5% elektros energijos, ir 4-5 kartus efektyvesni liuminescenciniai šviesos šaltiniai. Gali būti, kad po keletos metų rinką pasieks šviesos diodų pagrindu veikiantys šviesos šaltiniai.

Kol kas apie dirbtinį intelektą tekdavo skaityti tik populiariuose moksliniuose straipsniuose ir tai daugiausia, kai rašydavo apie japonų robotus ar kitus egzotinius dalykus. Tuo tarpu "Penki kontinentai" patys sukūrė "besimokančią sistemą", įdiegtą į bankomatus: http://www.jtn.lt/Naujienos/NewsInfo.aspx?IT=8&ID=34398   Šiaip apie dirbtinio intelekto taikymą tokioj kasdieninėj praktikoj turbūt apskritai pirmą kartą girdžiu.

Turbūt kiekvieną dieną perkame tetrapakuose pieną, sultis. Tai technikos "stebuklas", leidžiantis atsisakyti tam anksčiau naudotos stiklo taros. Taciau šis "stebuklas" be galo teršia gamtą, kadangi, kaip ir daugelis šių dienų chemijos ir technologijų išradimų beveik "nepasiduoda" utilizavimui, nes jis yra gana sudėtingas - sudarytas iš popieriaus, plastiko ir aliuminio sluoksnių. Plastikas saugo nuo drėgmės, aliuminis - nuo šviesos. Šie sluoksniai labai ploni, mechaniškai sunku atskirti.