"Valstybės" šių metų spalio mėn. numeryje apžvelgiami dviejų Lietuvos rizikos kapitalo įmonių - "ŽIA valda" ir "Hermis Capital" - laimėjimai ir nuopoliai bei klaidos. Tiesa, "ŽIA valda" nėra įtraukta į šio puslapio rizikos kapitalo įmonių sąrašą. Nesigilinant i detales, straipsnyje šiaip yra gerų minčių.

Gal būt tai labiau "savaitės citata", nes išsakyta paskutiniame (2009 m. liepos 17-23 d.d.) "Atgimimo" numeryje. Mortenas Hansenas, Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje Ekonomikos departamento vadovas, sako, kad Lietuvoje trūksta inovacijų ir technologijų. Pas mus gyvena daug gabių ir išsilavinusių žmonių, bet šiuo požiūriu (inovacijų), Morteno Hanseno manymu, mes smarkiai atsiliekame nuo Skandinavijos šalių. "Vis dėlto tie, kurie dabar dar turi laisvų lėšų, turėtų investuoti Baltijos šalyse.Skaityti plačiau

Inovatyviam Lietuvos verslui 2007-2013 metams skiriama apie 2.2 mlrd. Lt, rašoma Ūkio ministerijos išleistame žurnale "Inovacijos" 2008-2009 nr.1. Pateikiama tokia finansavimo schema: Kiek suprantu, per rizikos kapitalą bei verslo angelus turėtų tekti apie 100 mln. Lt per metus. Iš viso paramą turėtų gauti apie 4000 įmonių.

Ketvirtadienį (2008.10.30) dalyvavau forume "Europos Sąjungos vidaus rinka - iššūkiai ir galimybės". Viename iš pranešimų (Ritos Armonienės) išgirdau džiugią naujieną, jog bus kuriamas (o gal jau sukurtas) valstybinis rizikos kapitalo fondas. Valstybinis - pradžioj, o paskui bus pritraukiamos privačios lėšos. Fondo dydis ~70 mln. Lt. Jis turėtų būti skirtas verslo startams (start-up?).

Rinkdamiesi finansavimo projektus rizikos kapitalo fondai (įmonės) remiasi tam tikrais kriterijais, kurie ir nulemia galutinį sprendimą – investuoti arba ne. Pastebimi tokie dažniausiai pasitaikantys kriterijai – reikalingų investicijų suma, įgyjama įmonės akcijų dalis, investavimo periodas, galima pasitraukimo strategija bei tokie finansiniai rodikliai kaip įmonės metinė apyvarta, pelningumas ir kt.  Žinoma nereikėtų užmiršti ir laukiamos investicijų grąžos.