Skip to Content

Rizikos kapitalas Lietuvoje

"Žinių radijas" apie rizikos kapitalo fondus (2010.06.21)

    Šios savaitės "Žinių radijo" laidoje (birželio 21 d.) "Inovacijos nelaukia" buvo kalbama apie rizikos kapitalo fondus (RKF). Laidoje dalyvavo neseniai susikūrusio RKF "LitCapital" steigėjas Šarūnas Šiugžda. Laidoje buvo supažindinama su rizikos kapitalo "abėcėle" - kas yra tie RKF ir į kokias įmones jie paprastai investuoja. Tai turi būti, be abejo, įmonės su dideliu augimo potencialu (ne mažesniu nei 20% per metus), stipriu produktu ir, pageidautina, stipria valdymo komanda, nors tai nėra būtina sąlyga, kadangi RKF vadovai, turintys jau nemažai vadovavimo panašioms įmonėms patirties, gali ir patys prisidėti prie vadovybės.

Skaityti plačiau

Įkurto LitCapital rizikos kapitalo fondo partneriai - ir pensijų fondai

    Lietuvos Respublikos ūkio ministerija paskutinę gegužės dieną paskelbė, jog pagal numatytą  JEREMIE iniciatyvą pagaliau įkurtas paskutinis numatytas rizikos kapitalo fondas LitCapital. Kas įdomiausia, jei tikėti vz.lt, tarp LitCapital partnerių yra ir pensinių fondų. Tai gana netikėta, nes pensiniai fondai neturėtų prisiimti didelės rizikos. Antra, tokie partneriai gali stabdyti investicijas į ypač drąsias idėjas.

Skaityti plačiau

LitCapital fondo įkūrimas eilinį kartą perkeltas į kitą mėnesį

    Ūkio ministerijos planuojamų darbų tinklalapyje (http://www.skatinimoplanas.lt/lt/projects/works/1) rizikos kapitalo fondo LitCapital įkūrimas vėl pažymėtas, kaip perkeltas į kitą mėnesį, t.y., į gegužę, nors tai, kad jo įkūrimas vėluoja jau apie pusmetį, galima spėti, kad tai užtruks gal ir ilgiau.

Skaityti plačiau

Padaryta pirmoji "Verslo angelų fondo I" investicija

    Praėjus 3 mėnesiams nuo oficialaus "Verslo angelų fondo I" įkūrimo, pagaliau padaryta ir pirmoji investicija į jauną  inovatyvią įmonę. Šia pirmąja "laimingąja" tapo 2007 metais įsteigta IT įmonė ART21.
    Ūkio ministerija balandžio 29 d. pranešė, kad Verslo angelų fondas kartu su „verslo angelu“ p. Pranu Dailide pasirašė pirmąją investicijų sutartį su UAB ART21 akcininkais.

Skaityti plačiau

BaltCap su EIF pagaliau įkūrė fondą... o kur LitCapital?

    Vakar,  vos ne po metų laiko, rizikos kapitalo fondas BaltCap su EIF  pagaliau įkūrė fondą, investuosiantį į Lietuvos mažas ir vidutines įmones. Be to partneriais dar pasirinkti SEB Venture Capital, LHV Asset Management, Swedbank Investicijų Valdymas bei DnB NORD Investicijų Valdymas.

    Fondo dydis sieks 20 mln. eurų (apie 69 mln. Lt), iš kurių 14 mln. eurų (48 mln. Lt) investuoja EIF valdomas JEREMIE kontroliuojantis fondas. Likusius pinigus įneš kiti paminėti fondo partneriai. Fondas į vieną įmonę investuos iki 3 mln. eurų. Manoma, jog iš viso bus investuota į 7-15 MVĮ, kurias atrinks  BaltCap fondas. Nukrypsiu, pastebėdamas, kad maksimali 3 mln. eurų suma kaip tik ta, kuri būtų reikalinga ir vienai inovatyviai Lietuvos įmonei, į kurią ir pats  esu investavęs :).

Skaityti plačiau

"Verslo angelų" fondas pajudėjo

  Šiandien advokatų kontoroje "Glimstedt" Europos Investicijų fondas (EIF) kartu su jau anksčiau atrinktu įmonių  „Mes Invest“ ir „Strata“ konsorciumu pasirašė sutartį dėl „Verslo angelų“ fondo steigimo.
   "Verslo angelų fondo I" valdytojai - Daiva Rakauskaitė, Arvydas Strumskis ir Algimantas Variakojis.

Skaityti plačiau

Rizikos kapitalistų pastebėjimai

"Valstybės" šių metų spalio mėn. numeryje apžvelgiami dviejų Lietuvos rizikos kapitalo įmonių - "ŽIA valda" ir "Hermis Capital" - laimėjimai ir nuopoliai bei klaidos. Tiesa, "ŽIA valda" nėra įtraukta į šio puslapio rizikos kapitalo įmonių sąrašą. Nesigilinant i detales, straipsnyje šiaip yra gerų minčių.

Skaityti plačiau

Numatomi mokymai "verslo angelams" bei įmonėms

"Saulėtekio slėnio" puslapyje www.sunrisevalley.lt rašoma, jog kartu su "verslo angelų" fondo valdytojais UAB "Strata" ir  "Mes Invest" bei Šiaurės Bavarijos inovatyvaus verslo paramos institucija ruošiamasi pradėti mokymo programą "verslo angelams" bei įmonėms, norinčioms pritraukti investicijas savo veiklai.

Skaityti plačiau

Dienos citata: "Lietuvoje trūksta inovacijų ir technologijų"

Gal būt tai labiau "savaitės citata", nes išsakyta paskutiniame (2009 m. liepos 17-23 d.d.) "Atgimimo" numeryje. Mortenas Hansenas, Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje Ekonomikos departamento vadovas, sako, kad Lietuvoje trūksta inovacijų ir technologijų. Pas mus gyvena daug gabių ir išsilavinusių žmonių, bet šiuo požiūriu (inovacijų), Morteno Hanseno manymu, mes smarkiai atsiliekame nuo Skandinavijos šalių. "Vis dėlto tie, kurie dabar dar turi laisvų lėšų, turėtų investuoti Baltijos šalyse.Skaityti plačiau

EIF atrinko pirmuosius rizikos kapitalo valdytojus

  Kad ir kiek pavėluotai, atrinkti pirmieji finansiniai tarpininkai rizikos kapitalo priemonėms įgyvendinti pagal Vyriausybės inovacijų skatinimo 2007-2013 m. programą (http://rizikoskapitalas.eu/node/7).

Skaityti plačiau

Parama inovatyviam verslui (Papildyta)

Inovatyviam Lietuvos verslui 2007-2013 metams skiriama apie 2.2 mlrd. Lt, rašoma Ūkio ministerijos išleistame žurnale "Inovacijos" 2008-2009 nr.1. Pateikiama tokia finansavimo schema: Kiek suprantu, per rizikos kapitalą bei verslo angelus turėtų tekti apie 100 mln. Lt per metus. Iš viso paramą turėtų gauti apie 4000 įmonių.

Skaityti plačiau

Vyriausybė padės rizikos kapitalui

http://www.lietuviams.com/index.php?user_sub_id=44&itemID=7014 Penktadienį paskelbta, kad Vyriausybė su Europos investicijų ir Šiaurės investicijų bankais derasi dėl  0,5 - 1 mlrd. Lt vertės paskolų.  Ūkio ministras D. Kreivys sakė, kad paskolos būtų skirtos keturioms pagrindinėms programoms: verslo kreditavimui, rizikos kapitalui, verslo projektams bei draudimo projektams.

Valstybinis rizikos kapitalo fondas (?!)

Ketvirtadienį (2008.10.30) dalyvavau forume "Europos Sąjungos vidaus rinka - iššūkiai ir galimybės". Viename iš pranešimų (Ritos Armonienės) išgirdau džiugią naujieną, jog bus kuriamas (o gal jau sukurtas) valstybinis rizikos kapitalo fondas. Valstybinis - pradžioj, o paskui bus pritraukiamos privačios lėšos. Fondo dydis ~70 mln. Lt. Jis turėtų būti skirtas verslo startams (start-up?).

Skaityti plačiau

Mezaninas ir start-up'ai

Vilnius Invest parodoje vienoje iš paskaitų "Kapitalo pritraukimo būdai" sužinojau dar negirdėtą man finansavimosi būdą - mezaniną. Jis yra brangesnis nei bankinės paskolos, tačiau nereikalaujama užstato. Palūkanos yra ~6% + Vilibor, o finansuotoja dar ima ir sėkmės mokestį. Pats mezanino paslaugą suteikiantis finansuotojas gali uždirbti iki 20%. Lietuvoje tokią paslaugą teikia, pvz., "Baltic Private Equity". Kas įdomiausia, BPE susikūrusi vos prieš mėnesį.

Skaityti plačiau

Rizikos kapitalo fondų investavimo kriterijai

Rinkdamiesi finansavimo projektus rizikos kapitalo fondai (įmonės) remiasi tam tikrais kriterijais, kurie ir nulemia galutinį sprendimą – investuoti arba ne. Pastebimi tokie dažniausiai pasitaikantys kriterijai – reikalingų investicijų suma, įgyjama įmonės akcijų dalis, investavimo periodas, galima pasitraukimo strategija bei tokie finansiniai rodikliai kaip įmonės metinė apyvarta, pelningumas ir kt.  Žinoma nereikėtų užmiršti ir laukiamos investicijų grąžos.

Skaityti plačiau

Rizikos kapitalo fondų tipai

Paprastai rizikos kapitalo fondai skirstomi į tris pagrindines rūšis, pagal tai, kokios įmonės finansuojamos. Pirmiausiai - tai ankstyvosios stadijos investicijų fondai skirti naujai kuriamoms (angl. start-up), dar nelistinguojamoms inovatyvioms įmonėms. Jos iki tol veikia ne ilgiau kaip metus, taip pat dar nėra pateikusios produkto rinkai. Antrosios pakopos finansavimas (angl. second-stage financing) yra skirtas ilgiau kaip metus veikiančių, bei pateikusių produktą rinkai, įmonių plėtros projektams finansuoti. Įmonės įsigijimas (angl.

Skaityti plačiau

Informacijos spragos užkerta kelią inovatyviems projektams vystyti

Pasaulinė investavimo statistika teigia, jog rizikos kapitalo (angl. venture capital) investicijos turi nemažą įtaką ne tik pavienių regionų, bet ir pasaulio ekonomikos vystymuisi. Visų pirma todėl, kad RKF (rizikos kapitalo fondų) investicijos skatina plėtotis naujus sektorius, RKF finansuojamos įmonės inovatyvesnės, jos sukuria daugiau naujų produktų, sukurtą produktą greičiau pristato rinkai, o jų veikla pelningesnė. Pasauliniai rodikliai rodo, jog 70 proc.

Skaityti plačiau
Surinkti turinį